Parodos atidarymo metu Gintautas Trimakas buvo pristatytas kaip vaizdų ir akimirkų architektas. Tai nebuvo klaida. Šio Menininko monochrominės fotografijos racionalus konceptualumas ir jo idėjų ir po to vaizdų konstravimas yra architektūriškas savo esme.  Savuoju  „Atsakymu“ – paroda Jis perkelia koncepciją į iš pirmo žvilgsnio sau priešišką polichromišką ir neįprastą lygmenį – į spalvinį metafiziško proceso pasaulį. Šis procesas tęsiasi nuo dedikatyvios pabaigos, kuri tampa spalvinės pamokos pradžia –  nuo 2014.12.17 ir užtrunka iki pat 2015.11.1. Šiuo laikotarpiu Gintautas Trimakas piešia ir mokosi spalvų, jų vardų ir kodų, atsitiktinumo (kurio nėra) I-cziniška tvarka, kurią perkelia į spalvinį piešinį. Ji – tiek pat logiška, kiek ir prieštaringa. Juk Menininko  motyvo ir loginės sekos sugriauti neįmanoma – ji inžinieriškai tiksli ir žmogiškai nuoširdi. O Abejones dėl dermių ir spalvinių sąlyčių piešiniuose niveliuojamos rituališkumo ir metafiziško vyksmo principų, kurie yra virš estetinių nuostatų. Visa tai suvoki kiek vėliau, kai vizualinė ir loginė kūrinių tvarka suardo polichrominės estetikos prieštaras…

„Atsakymas“ buvo sąmoninga dedikacija Valdui Ozarinskui, kurio architektūros diplominio darbo fragmentas buvo vienu iš parodos eksponatų. Vieno kvadratinio metro monochrominė maketo fotografija su aksonometriniu brėžiniu, datuota 1986 metais. Tai buvo pirmasis Gintauto ir Valdo bendradarbiavimo bandymas – bespalvis iššūkis. Jis taip pat tapo pirmaprade priežastimi spalviniam meditatyviniam ritualui rastis… pastanga atsakyti kasdieniu monologu kūrybinio analogo forma, kai klausimas yra neįvardintas verbaliai…

Tomas Grunskis